Apie pašalpas Anglijoje

Vis daugiau Lietuvių palieka savo gimtinę ir vyksta uždarbiauti ar net gyventi į užsienį. Ne paslaptis, kad didelė dalis mūsų tautiečių patraukia į Jungtinę Karalystę. Žinoma, pradėjus gyventi ir dirbti Anglijoje jiems ne tik tenka mokėti mokesčius, tačiau ir gaunamos tam tikros garantijos iš valstybės. Pašalpos UK mokamos įvairiai. Šiame straipsnyje pateiksiu informaciją apie išmokas padedančias tėvams išlaikyti savo vaikus. Tokios yra trys, tai yra motinystės pašalpą (statutory maternity pay), motinystės išmoką (sure start maternity grant) ir vaiko pašalpą (Child Benefit).
Motinystės pašalpos UK gali būti dviejų tipų taip vadinamosios (statutory maternity pay) ir (sure start maternity grant). Pirmoji mokama motinoms, kurios laukiasi arba susilaukė kūdikio, tačiau neturi teisės gauti išmokų iš darbdavio. Šią pašalpą gali gauti motinos atitinkančios šiuos reikalavimus:

• 
  įdarbintos motinos, kurios neturi teisės gauti įstatymų numatytos motinystės išmokas;
  
• 
  registruotos savarankiškai dirbančios, kurios moka 2 klasės valstybinio draudimo įmokas arba turi pažymą, jog gauna mažas pajamas;
  
• 
  ką tik įdarbintos arba pradėjusios dirbti.
  

Antroji (sure start maternity grant) mokama, jeigu motina gauna mažas pajama. Ši išmoka yra vienkartinė. Ji skirta padėti padengti dėl naujo kūdikio atsiradusias išlaidas. Motinystės išmoka skiriama iš socialinio fondo ir jos grąžinti nereikia. Šią pašalpą gali gauti jei motina arba partneris atitinka šiuos reikalavimus:

• 
  paramą pajamoms
  
• 
  nuo pajamų priklausomą bedarbio pašalpą
  
• 
  su pajamomis susietą darbo ir paramos pašalpą
  
• 
  pensijos kreditą
  
• 
  vaiko mokesčių kreditą didesniu tarifu, nei šeimos elementas
  
• 
  darbo mokesčių kreditą, į kurio išmoką yra įskaičiuotas negalios ar rimtos negalios elementas
  

Taip pat šiais atvejais:

• 
  motina yra nėščia ir kūdikio gimimas prognozuojamas ne vėliau kaip po 11 savaičių, arba gimdymas įvyko per pastaruosius tris mėnesius;
  
• 
  motina arba partneris per pastaruosius tris mėnesius įsivaikino kūdikį arba, esant tam tikroms aplinkybėms, motinai arba partneriui buvo suteiktas būstas vaikui ir vaikui dar nėra sukakę 1 metai;
  
• 
  motinai ir vyrui per pastaruosius tris mėnesius buvo pateiktas tėvų prašymas atlikti surogatinį gimdymą (būti pakaitine motina);
  
• 
  motina arba partneris gauna pašalpą už jaunesnę nei 20 metų amžiaus išlaikytinę, kuri yra nėščia, o kūdikio gimimas numatomas per 11 savaičių arba išlaikytinė pagimdė per pastaruosius tris mėnesius.
  

Na ir galiausiai, trečioji išmoka padedanti tėvams pasirūpinti savo atžalomis yra taip vadinamoji vaiko pašalpa (Child Benefit), kuri yra neapmokestinama išmoka. Jos galima prašyti savo vaikui. Ši pašalpa dažniausiai mokama kas keturias savaites, bet tam tikrais atvejais ji mokama kas savaitę. Šią išmoką gali gauti bet kas, nepriklausomai nuo savo pajamų ar santaupų, visgi reikia atkreipti, kad prašantieji turi atitikti šiuos reikalavimus:

·         vaikui dar nėra sukakę 16 metų;

• 
  vaikui yra daugiau nei 16 metų, jis mokosi ir turi teisę gauti vaiko pašalpą;
  
• 
  vaikui yra 16 ar 17 metų, jis nebesimoko ir neturi teisės gauti vaiko pašalpos, yra užsiregistravęs dirbti ar mokytis aprobuotoje institucijoje.
  

Vaiko pašalpą galima gauti net jeigu šis negyvena kartu su tėvais. Tačiau jeigu jis gyvena su kuo nors kitu, galima gauti vaiko pašalpą tik jeigu:

• 
  tėvai finansiškai prisideda prie savo vaiko išlaikymo;
  
• 
  tėvų finansinis indėlis į išlaikymą yra ne mažesnis, nei gaunamos vaiko pašalpos suma;
  
• 
  asmuo, auginantis tėvų vaiką, negauna už jį vaiko pašalpos, jeigu abu – ir tėvai, ir kitas asmuo kreipiasi vaiko pašalpos už tą patį vaiką, tokiu atveju tik vienas iš jūsų gali ją gauti.
  

Vaikų pašalpos uk mokamos ir ne tėvams, tačiau asmuo į ją pretenduojantis turi būti atsakingas už tą vaiką.

Keisčiausių mokesčių istorija (III dalis)

Šis straipsnis yra paskutinysis iš serijos keisčiausi pasaulio mokesčiai. Kaip žinome, toks dalykas kaip mokesčių grąžinimas Anglijoje, šiuo metu yra natūralus dalykas, o štai prieš šimtą ar net pusšimtį metų permokėtų mokesčių grąžinimas buvo neįsivaizduojamas dalykas. Tais laikais mokesčiai ne tik kad buvo negrąžinami, bet retkarčiais ir keisti. Kadangi praeitose dalyse aptarėme daugiausiai Europoje vyravusius mokesčius paskutinioji serijos dalis yra apie Amerikos žemyną.
1885 metais Kanadoje buvo priimtas kinietiškos galvos mokestis, kiekvienas kinas vykdamas gyventi į Kanadą turėjo susimokėti imigracijos mokestį. Nuo 1923 metų pastarasis buvo pakeistas nauju įstatymu neleidžiančiu kinams atvykti į Kanadą.
O štai JAV valstijose ir miestuose galima rasti galybę keistų mokesčių priimtų visai nesenai:
·         Jonstowno mieste Pensilvanijoje po dviejų miestą užklupusių didžiulių potvynių buvo priimtas alkoholio mokestis, jo dėka 1942 metais buvo surinkta pakankamai pinigų atstatyti miestą po įvykusių nelaimių. Įdomu tai, kad mokestis vis dar galioja ir iki šiol kasmet papildo miesto biudžetą 200 milijonų dolerių.
·         Kitas keistas mokestis buvo priimtas New Yorko mieste. Miesto taryba apmokestino paruoštą maistą.
·         Maine Amerikoje yra apmokestinamos mėlynės, jos laikomos vertingu valstijos resursu.
·         Pensilvanijoje degalinių savininkai turi mokėti mokesčius už oro pūtimo mašinas, kurios ima mokestį už šią paslaugą.
·         Pitsburge galioja pramogų mokestis. Visos įmonės teikiančios atrakcionų paslaugas privalo mokėti 5 procentų mokesčius.
·         Iowa, Pensylvania ir New Jersey valstijose perkant moliūgus raižymui, kas yra labai madinga visų šventųjų (arba Helovyno) naktį JAV, reikia už tai papildomai susimokėti.
·         2005 metais Tenesio valstija priėmė tikrai keistą įstatymą, kuriuo prekeiviams anonimiškai leidžiama susimokėti už prekiavimą narkotikais.
·         O štai Arkanzase auskarų vėrimas, naminių gyvūnėlių pardavimas ir lietaus latakų valymo paslaugos yra apmokestintos 6 procentų mokesčiu, skaičiuojamu nuo pardavimo sumos. Šis mokestis surašytas viename straipsnyje, regis nelabai sulyginami dalykai.
·         Kalifornijoje yra apmokestintas uostomas tabakas. Sausam nustatytas 256 procentų mokestis jei kaina viršija 1.70 dolerių, drėgnam 170 procentų mokestis jei kaina viršija 1.70 dolerių. Kitas šioje valstijoje taikomas mokestis skirtas šviežiems vaisiams, pirktiems iš pardavimo automatų, tokie vaisiai apmokestinami 33 procentų mokesčiu.
·         Čikagoje galima rasti keistą mokestį, skirtą saldainiams. Jei saldainio gamyboje yra naudojami miltai, šis apmokestinamas 1 procentu nuo pardavimo sumos, jei saldainio gamyboje miltai nenaudojami, saldainis apmokestinamas 6.25 procentais nuo pardavimo sumos.
·         Dar keistesnį mokestį galima rasti Teksaso valstijoje. Čia yra apmokestinami kalėdinių eglių papuošimai ir atvirutės su kalėdiniais ornamentais.
·         Visgi Lietuviams skaudžiausia būtų gyventi Vinskonsine, šioje valstijoje yra taikomas mokestis kiekvienam prisijungimui prie interneto. Įdomu, tai, kad kai internetas buvo pasiekiamas per telefono liniją, šioje valstijoje už prisijungimą tekdavo mokėti du kartus. Vienas mokestis buvo už prisijungimą telefonu, kitas už prisijungimą prie interneto.
·         Naujajame Meksike žmonės virš 100 metų yra atleidžiami nuo mokesčių, bet tik tuo atveju, jeigu jie nėra nuo niekieno priklausomi. Taigi, ne tik kad mokesčių grąžinimas nevyksta, bet ir sulaukus garbaus amžiaus šiuos vis dar reikia mokėti.
·         JAV daugelyje valstijų yra taikomas ir apgyvendinimo mokestis. Jeigu, pavyzdžiui, Teksaso valstijoje nuomuojatės viešbučio kambarį ir mokate daugiau nei 15 dolerių jums reikės sumokėti ir 6 procentų mokestį valstybei.
·         O Čikaga į sąrašą pakliūna antrą kartą. Geriamas mineralinis vanduo buteliuose šiame mieste yra apmokestintas 3 procentų mokesčiu, o vanduo išgautas iš giluminių fontanų apmokestintas dar didesniu - 9 procentų mokesčiu.
Taigi po galybės keistų mokesčių Anglijos politikai susiprotėjo. Permokėtų mokesčių grąžinimas Anglijoje yra vykdomas nuosekliai, be to, šioje šalyje mokamos ir vienos didžiausių pašalpų. Na, o štai JAV vis dar neatsisako neįprastų mokesčių, tikriausiai siekia išsiskirti iš minios.

Keisčiausių mokesčių istorija (II dalis)

Praeitame straipsnyje pradėjau pasakoti apie keisčiausius pasaulio istorijoje pasitaikiusius mokesčius. Šioje dalyje papasakosiu apie netikėčiausius mokesčius atsiradusius Europoje.
Nors dabar pašalpos UK ir jų skyrimo sistema yra gerai išvystyta ir žinoma pasaulyje, drąsiai galima teigti, kad Europoje keisčiausių mokesčių sąraše pirmauja būtent ta pati UK. Pavyzdžiui, 1700 metais ši šalis apmokestino plytas. Dėl šios priežasties statybininkai pradėjo naudoti didesnes plytas, taip namo statybai sunaudodami mažesnį jų skaičių. Tačiau ši istorija tuo nesibaigė. Valstybės atstovai greitai suprato apgavystę ir didesnių išmatavimų plytas apmokestino dar didesniu mokesčiu. Galiausiai 1850 metais šis mokestis buvo panaikintas.
Antras keistas mokestis UK buvo priimtas 1712 metais apmokestinant tapetus. Statybininkai ir vėl nusprendė pergudrauti valstybę, ant sienų jie klijuodavo paprastą popierių ir paskui jį išdažydavo.
Anglijoje taip pat 1784 metais buvo įvestas dar vienas kurioziškas mokestis apmokestinantis skrybėles. Kaip jau galėjote suprasti anglai, ne tik mokėjo įvesti mokesčius, jie taip pat sugalvodavo kaip juos apeiti, taigi skrybėlės iki 1811 metų persivadino į galvos apdangalus.
Dar vienas sunkiai suvokiamas mokestis Jungtinėje Karalystėje buvo skirtas žvakių apmokestinimui. Nuo 1789 iki 1831 metų Anglijoje žvakes galėjo gaminti žmonės gavę licenciją šiai veiklai, jie taip pat mokėjo nemažą duoklę valstybei. Pajuokaujant galima teigti, kad dabartinės pašalpos UK mokamos iš surinktų mokesčių praeityje.
Antroje vietoje pagal keisčiausius mokesčius Europoje turėtų atsidurti Rusijos imperija. Pavyzdžiui, 1705 metais Petras didysis apmokestino barzdas. Šiuo mokesčiu caras siekė priversti vyrus laikytis mados standartų priimtinų Vakarų Europoje.
Kitas nemažiau keistas to paties caro įvestas mokestis apmokestino pirtį. 1704 metais Rusijoje išleistas įstatymas, liepiantis už namuose įrengtas pirtis sumokėti po 3 rublius didikams, po rublį smulkiems bajorams ir kitokiems žymesniems žmonėms ir po 15 kapeikų valstiečiams. Taigi, Rusijos gyventojai galėjo rinktis likti murziniems ar mokėti imperijai.
Na gal jau ne imperija, bet visgi ta pati valstybė Sovietų Sajunga 1941 metais norėdama paskatinti daugiavaikių motinų rėmimą, pradėjo rinkti analogų neturintį mokestį. Rinkliava buvo renkama iš bevaikių moterų. Tiesa, šis dar galiojo ir Mongolijos valstybėje, kuri buvo SSRS įtakos zonoje.
Kitos valstybės pagal neįprastus mokesčius rikiuojasi labai panašiose vietose. Pavyzdžiui, viena Prancūzijos revoliucijos priežasčių buvo druskos apmokestinimas.
O štai 17 amžiuje Viurtembergo mieste buvo imamas mokestis už žvirblių žudymą. Kiekvieno namo šeimininkas privalėdavo pristatyti 12 negyvų žvirblių už tai jis gaudavo 6 kreicerius. Tiems kurie nežudydavo paukščių buvo taikomos 12 kreicerių baudos. Tuo metu mieste suklestėjo negyvų žvirblių perpardavinėtojai. Šie negyvus paukščius rinkdavo sąvartynuose ir pardavinėdavo miesto gyventojams. Štai ir verslo idėja!
Kiek pikantiškesnė rinkliava dabar galioja Belgijoje. Ji vadinamas sekso mokesčiu. Šis renkamas iš vitrinų, kuriose puikuojasi nuogos prostitutės savininkų.
Verta paminėti ir gana neseną mokestį priimtą Armėnijoje už dulkes. Valstybė siekdama atsikratyti dulkių kiemuose nusprendė: „Gyventojai turi padengti išlaidas, skiriamas dulkių šalinimui, skaičiuojant po 2 drachmas už kvadratinį kiemo metrą”.
1993 metais Venecijoje priimtas mokestis gana skambiu pavadinimu „Už šešėlį“. Ir ne, tai neekonominis šešėlis, kaip daugelis jau spėjote pagalvoti. Venecijoje parduotuvės ir kavinės moka už šešėlį krentantį ant valstybinės žemės. Beje, Bizantijos laikais buvo imamas mokestis „už orą”, šio dydis priklausė nuo pastato dydžio.
Na ir galiausiai paskutinis, bet nemažiau keistas Europoje įvestas mokestis yra gipso. Austrijoje kalnų slidininkai kaskart leisdamiesi nuo kalno privalo atsiskaityti sumokėdami duoklę už gipsą. Statistiniai duomenys teigia, kad austrų Alpėse kasmet susižeidžia apie 150 000 slidininkų, jų gydymui išleidžiamos milijoninės sumos.
Taigi štai kokius neįprastus mokesčius yra ar buvo sugalvoję Europos valdininkai. Na, o kitame straipsnyje papasakosiu apie keistas rinkliavas kituose žemynuose.

Keisčiausių mokesčių istorija (I dalis)

Pirmieji mokesčiai buvo pradėti mokėti dar 4500 m. pr. Kr. Ir šis „išradimas“ išliko iki šių dienų. Dėl mokesčių žmonės skundėsi jau senovėje, mes dabar irgi skundžiamės ir turbūt mūsų vaikai bei anūkai skųsis. Tačiau žiūrint istoriškai, dabartinė karta moka tikrai mažiau mokesčių, negu jų reikėdavo mokėti anksčiau. Ir senovėje tikrai nebuvo tokios galimybės, kaip mokesčių grąžinimas UK ar kitose šalyse.
Šio straipsnio pirmoje dalyje pabandysiu jus supažindinti su keisčiausiais, kartais net labai juokingais mokesčiais, kokie kada nors egzistavo.
Senovės Egipte aliejaus virimas buvo apmokestintas. Jau apmokestintą aliejų jie dar turėjo nusipirkti ir faraono, kadangi aliejaus virimas priklausė jo monopolijai.
I a. po Kr., romėnų imperatorius Vaspasianas įsakė apmokestinti šlapimą. Tuo istoriniu laikotarpiu šlapimas buvo naudojamas kaip medžiaga rauginti kailiams ir skalbti rūbams. Todėl tie kailiadirbiai, kurie supirkdavo šlapimą iš žmonių buvo apmokestinti. Iš čia atsirado daugeliui gerai žinomas posakis „Pinigai nekvepia“ (Pecunia non olet).
Senovės Romoje vergų paleidimas po daugelio metų kokybiško darbo ar išsipirkus už tam tikrą mokestį nebuvo įprastas reiškinys. Priešingai, vergai turėdavo netgi susimokėti savo „šeimininkams“, kadangi jie jiems būdavo suteikiama nuolatinė darbo vieta. Jeigu vergas vis dėlto išsipirkdavo, jis Romėnų vyriausybei turėdavo mokėti laisvės mokestį. Lyginant su šiomis dienomis, tai atrodo labai nesąžininga, nes daugelyje valstybių, ypač UK, žmonėms, netekusiems darbo yra suteikiamos pašalpos UK, o anuomet reikėjo už bedarbystę susimokėti.


Viduramžiais daugelis Europos vyriausybių buvo įvedę muilo mokestį. Kai kuriose šalyse šis mokestis išliko labai ilgai. Pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje šis mokestis egzistavo iki 1835 m.
Karalius Henris I leido riteriams atsisakyti savo pareigų kovoti karuose už tam tikrą mokestį, kuris buvo vadinamas skydo mokesčiu. Iš pradžių šis mokestis nebuvo didelis, tačiau vėliau, kai į valdžią atėjo karalius Džonas, jis padidino šį mokestį 300 %. Kai kurie istorikai teigia, kad būtent šio mokesčio toks išaugimas paskatino priimti Didžiąją Chartiją, kuri apribojo karalių galią.
Oliveris Kromvelis įvedė mokestį savo oponentams (rojalistams). Jie turėjo sumokėti 1/10 savo turto. Tuos pinigus Kromvelis panaudojo savo diktatoriškų veiklų vykdymui prieš rojalistus.
XVI a. pr. Jungtinėje Karalystėje buvo įvestas mokestis už žaidimą kortomis. 1710 metais Anglijos vyriausybė šį mokestį labai padidino. Jis galiojo ir žaidžiant kauliukais. Šis mokesčio padidinimas paskatino sukčiauti žaidžiant kortomis, kad tik nereikėtų mokėti šio mokesčio. Mokestis už žaidimą kortomis buvo panaikintas tik 1960 m.
1660 m. Jungtinėje Karalystėje buvo įvestas židinio mokestis. Tuomet žmonės įsigudrino ir židinius užmaskuodavo padarydami sienelę iš plytų, kad tik nereikėtų mokėtį mokesčių. Jis buvo panaikintas 1689 m.
1696 m. Jungtinėje Karalystėje buvo įvestas langų mokestis. Namo šeimininkai buvo apmokestinami pagal tai, kiek jų namas turėdavo langų. Tuo metu išpopuliarėjo namai su labai mažai langų, kad tik kuo mažiau reikėtų mokėti mokesčių Anglijos vyriausybei. Einant laikui, langų sumažinimas namuose tapo daugelio sveikatos problemų priežastimi, todėl 1851 m. jis buvo panaikintas.
Daugiau keistų mokesčių bus apžvelgta kitame straipsnyje. Kaip matote, jūs gyvenate tikrai gerais laikais, kur nereikia mokėti už azartinius žaidimus, langus ar net šlapimą. Iš tikrųjų daugelyje šalių mokesčių sistemos yra tikrai gerai sutvarkytos. Pavyzdys gali būti šių dienų Jungtinė Karalystė (turbūt pasimokiusi iš savo nesėkmingos mokesčių istorijos). Tiek mokesčių grąžinimas UK, tiek suteikiamos pašalpos UK yra tikrai geros. Šiais laikais valstybė ne tik atima, bet ir duoda.